Tekančio vandens ramybė ir nenuspėjama stichijos galia. Žmogaus gyvenime vanduo vaidina ypatingą vaidmenį. Tai gyvybės šaltinis, teikiantis viltį, kartu tai potyrių ir kelionių versmė. Vanduo būna bauginantis, paliekantis po savęs skausmą, tačiau po visų sukrėtimų jis gyvas ir teikiantis viltį. Miestui, įsikūrusiam prie dviejų didžiausių Lietuvos upių, teko patirti tiek vandens teikiamus privalumus, tiek išbandymus. Čia žmonės nuo seno Nemuno ir Neries vandeniu naudojosi buityje, keliaujant ar verslaujant. Kita vertus, nenuilstamas žmogaus kišimasis į gamtą ir jos eksploatacija atnešė ne tokius malonius padarinius – potvynius. XX a. Kaunas ne kartą kentėjo nuo pragaištingų potvynių. Per visą Nemuno stebėjimo istoriją didžiausias nutiko 1946 m. pavasarį, kuomet staiga pakilęs upių vanduo apsėmė 2/3 miesto ir nusinešė daugybę gyvybių. Istoriniai duomenys rodo, kad ateityje potvyniai būtų dar didesni ir pavojingesni. Potvynių problemą išsprendė Kauno hidroelektrinės užtvanka, kuri, pakenkdama upės ekosistemai, „sušvelnino“ žmogaus padarytą žalą praeityje. Tarpukaryje nusiaubus miestą potvyniui, plėtėsi bendruomeniniai ryšiai ir empatija nukentėjusiems. Žmonės gausiai aukojo labdarai ir būrėsi į pagalbą nelaimėliams, taip suteikdami jiems viltį.

Linos Jonikės ir Monikos Žaltės paroda „Jei Tu gyvas atplauk...“ kalba būtent apie viltį. Menininkės siekia akcentuoti tvarumo koncepciją, kuri skleidžiasi per menines idėjas apie vandenį. Linos Jonikės perkonstruotos ir prikeltos naujam gyvenimui baidarės „Tiumen“, sukurtos iš džinsinio audinio, byloja apie tvarios gyvensenos ir vartojimo įpročius. Džinsas - laisvės simbolis, bylojantis apie kelionę dviese gyvenimo upe. Tai pasakojimas apie meilę, kuris tęsiasi plaukimo kartu gyvenimo upe metafora.
Monikos Žaltės video instaliacijoje pavadinimu „Jei Tu gyvas atplauk balta pieno puta“ byloja apie upės būseną. Tekanti upės tėkmė simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybės formą, vilties, prašymo ir laukimo būsenas. Upės apvijusios visą mūsų planetą tarsi kraujagyslės žmogaus kūne. Mūsų Žemė ir mūsų kūnai yra dvi buveinės, kurias reikia tausoti, saugoti ir prižiūrėti. Kūrinyje vaizduojama tekanti upė atspindi sudėtingą sistemą, kurios mes plika akimi nematome, sudėtingą tinklą, pulsuojantį ir tekantį labai individualiai. Kiekvieno žmogaus ir kiekvienos upės istorija, tėkmė, kryptis yra unikali ir nepakartojama. Upės užlieja žmonių gyvenimus. Potvyniai ir atoslūgiai lydi mūsų gyvenimą. Kartu ir Kauno, kuris patyrė iššūkių, tarytum užliejamas potvynio, tiek ramaus gyvenimo, kaip rami upės tėkmė, atnešanti į mūsų gyvenimą viltį, meilę ir tikėjimą.

Gediminas Kasparavičius

Ekspozicijos autorės: Monika Žaltė, Lina Jonikė (VDA Kauno fakultetas)
Ekspozicijos kuratorius: Saulius Paliukas (VDA Kauno fakultetas)
Video montažo autorius: Mantas Talmantas
Ekspozicijos architektas: Rimantas Giedraitis (VDA Kauno fakultetas)
Ekspozicijos organizatoriai: Jonas Audėjaitis, Rimantas Giedraitis (VDA Kauno fakultetas)
Už pagalbą rengiant ekspoziciją dėkojame: istorikui Gediminui Kasparavičiui, hidrologui Raimundui Baubliui, restauratoriui Vygantui Jonikui